Šiandien paskutinė žiemos diena:) Džiaugiuosi labai labai, jau dabar jaučiu pavasarį, nors kalendoriškai jis tik rytoj, o už lango dar balos ir kur ne kur murzius sniegas. Bet juk pavasarį jaučiame širdimi, ar ne? Vakar su mama vaikščiojom Laisvės alėja, buvo taip gera ir miela, nes saulė pirmą kartą šiais metais taip šildė ir žmonės visi visi buvo laimingesni, gyvenimas tarsi sulėtėjo. Nors darbų iki kaklo, bet jaučiuosi laiminga, nes gyvenu, nes suvokiu pasaulį ir matau jį puikų, nes tiek žmonių mane myli ir saugo ir todėl, kad aš myliu visus.
Buvau neseniai sveiko gyvenimo seminare. Buvo daug dalykų, kurie man nebuvo priimtini dėl laiko stokos, ypač nepatiko požiūris įmaistą, kurį bandė įpiršti. Bet sužavėjo viena kraujagyslių - širdies ligų gydytoja, kalbėjusi apie gyvenimą, kuris privalo būti pilnavertis visame kame. Gydytoja patyrusi dvi klinikines mirtis vertino gyvenimą kaip dovaną, ir man peršasi mintis, kad negi tik tie, kurie susiduria su mirtimi gali taip džiaugtis gyvenimu, negi tik patyrus, kad gali būti daug daug blogiau, mes pradedame dėkoti, kad turime tą bjaurų dalyką "kasdienybę". Stengiuosi mokytis gyventi šia diena, bet kartais pasimiršti ir vėl įsitrauki į liūdesį, monotoniją, vėl nematai nieko tik darbus, kitus darbus, deadline'us ir t.t., tik gerai, kad nors kartą visą žmoniją atsimerkti  priverčia PAVASARIS:)